Siracido 45

₁Iš Jokūbo Viešpats leido kilti teisiam vyrui Mozei,

kuris rado malonę visų akyse

ir buvo brangus Dievui bei žmonėms.

Jo atminimas tebūna palaiminimas!

₂Dievas padarė jį garbe prilygstantį šventiesiems

ir stiprino siaubą keliančia jėga.

₃Mozės žodžiais jis darė ūmius stebuklus

ir aukštai iškėlė Mozę karalių akyse.

Per jį davė įsakymus savo tautai

ir apreiškė savo šlovę.

₄Už jo patikimumą ir kuklumą jį pašventino,

išsirinkdamas iš visos žmonijos.

₅Leido jam išgirsti savo balsą,

įvedė jį į tamsų debesį

ir tiesiogiai jam davė įsakymus

– gyvenimo ir supratimo Įstatymą,

kad mokytų Jokūbą Sandoros

ir Izraelį jo įsakų.

₆Jis išaukštino ir Aaroną,

šventą vyrą kaip Mozė,

jo brolį iš Levio giminės.

₇Su juo sudarė amžiną Sandorą

ir suteikė jam savo tautos kunigystę.

Apdovanojo jį didingumu

ir apgaubė didybės dvelkimu.

₈Aprengė jį prabangiu puošnumu,

papuošė garbingais drabužiais –

kelnėmis, tunika ir skraiste.

₉Apkabinėjo granatmedžio obuoliais

bei daugybe auksinių varpelių,

kad skambėtų jam einant,

garsiai aidėdami šventykloje

kaip priminimas jo tautai.

₁₀Davė jam ir šventuosius apdarus

iš aukso, mėlyno ir tamsiai raudono purpuro,

meistriškai išsiuvinėtus,

nuosprendžio krūtinės dėklą, efodą ir juostą

₁₁iš raudonų siūlų, audėjo dirbinius.

Davė jam brangakmenių, išraižytų kaip antspaudų žiedai,

įrėmintų aukso rėmeliais, – auksakalio dirbinį,

kad išraižytomis raidėmis būtų priminta

kiekviena Izraelio giminė.

₁₂Įdėjo auksinę diademą į jo turbaną –

juostelę, išraižytą kaip antspaudo žiedas,

su pašventinimo įrašu –

garbės ženklą, nuostabų dirbinį,

malonų regėti akims, tobulą pasigrožėti!

₁₃Tokių gražių dalykų iki jo nebuvo;

joks pašalietis jų nevilkėjo,

tik jo sūnūs ir palikuonys visais laikais.

₁₄Jo javų atnaša deginama

kaip nustatyta auka kasdien du sykius.

₁₅Mozė jį pašventino, patepdamas šventuoju aliejumi,

kad pagal amžiną Sandorą su juo ir jo palikuonimis,

tokia amžina, kaip amžinas dangus,

jie tarnautų Viešpačiui ir būtų kunigai,

laimintų jo vardu jo tautą.

₁₆Jis išrinko jį iš visų gyvųjų, kad atnašautų

deginamąsias aukas Viešpačiui,

smilkalus ir malonaus kvapo priminimo atnašas

ir atliktų permaldavimą už Izraelio tautą.

₁₇Jis patikėjo jam savo įsakymus

su galia įsakyti ir teisti,

pamokyti jo įsakų Jokūbą

ir apeigų Izraelio palikuonis.

₁₈Dykumoje pavydėdami prieš jį susimokė išsišokėliai

Datanas ir Abiramas bei jų sekėjai

ir iš pykčio įniršusi Korės gauja.

₁₉Bet Viešpats pamatė ir supyko,

sunaikino juos savo deginančiu pykčiu.

Jis padarė nuostabių darbų,

prarydamas juos ugnies liepsnomis.

₂₀Jis padaugino Aarono šlovę

ir suteikė jam paveldą,

paskyrė jam šventąsias atnašas

su Artumo duona kaip jo dalį.

₂₁Jie valgo iš Viešpaties aukų,

kurias jis suteikė jam ir jo palikuonims,

₂₂bet tautos žemėje paveldo neturi,

dalies tarp žmonių neturi,

nes pats Viešpats yra jo dalis ir paveldas.

₂₃Finehasas, Eleazaro sūnus, yra trečias pagal šlovę

dėl savo uolaus gyvenimo pagarbia Viešpaties baime

ir dėl ištvermės, žmonėms nuo jo nusigręžus.

Savo kilnios širdies padrąsintas,

jis atliko permaldavimą už Izraelio tautą.

₂₄Todėl su juo buvo sudaryta draugystės Sandora,

kad jis būtų šventovės bei jo tautos vadovas

ir kad jo palikuonys amžinai turėtų kunigystės garbę.

₂₅Kaip buvo sudaryta Sandora su Dovydu,

Jesės sūnumi iš Judo giminės,

kad karaliaus paveldas pereitų tik iš sūnaus jo sūnui,

taip ir Aarono paveldas skirtas vien jo palikuonims.

₂₆Tad dabar garbinkite Viešpatį,

apvainikavusį jus šlove!

Tesuteikia jis jums širdies išminties

taip valdyti jo tautą teisumu,

kad jų gerovė neišblėstų

ir kad jų šlovė išliktų per kartų kartas.